tyruoti

tyrúoti, -úoja, -ãvo intr. Š, NdŽ, FrnW, KŽ, týruoti, -uoja, -avo, tỹruoti NdŽ 1. būti tyram, driektis, plytėti: Toki dykuma tyruoja kuone per visą tarpukalnę A.Vien. Tyravo mėlyni ledynai ir tartum milžinų rogių išvažinėti sniego laukai A.Vien. Apygardos pirmu jau nuteriotos tyravo S.Dauk. 2. G117, TP1880,45 telkšoti, tyvuliuoti: Vanduo tyriúoja užsitvenkęs ant pievos, t. y. tykšo J. Vanduo týruoja ant lauko MitI61(Klp). Kur užejo, ten akmuo ir [v]anduo betyruojąs paliko (viską sunaikino) S.Dauk. Žiūriu: visur marios, marios tyruoja I.Simon. Nuo Agluonos iki Minės vienos marės tyruoja LC1884,7. 3. būti vandens užlietam, pritvinusiam: Visi laukai, visos pievos tyruoja po vandeniu I.Simon. Tyruo[ja] dirvos į vandenį Prk. [Upės] ištvindamos papildė visas pakalnes, pievas ir žemai gulinčius laukus, kad jie kaip kokios neapmatomos marės vandenimi tyruoja LC1880,47.